iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

Turtinė darbuotojų atsakomybė naujajame Darbo kodekse

2017-06-27

Vienas iš aktualiausių klausimų darbo santykių metu yra darbo santykių šalių turtinių ir neturtinių interesų apsauga. Šiuo metu paskutines dienas skaičiuojantis Darbo kodeksas įtvirtino darbuotojo materialinės atsakomybės institutą, kaip įrankį padarytos žalos atlyginimui,todėl verta paanalizuoti, kokias darbdaviui padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo taisykles numato naujasis Darbo kodeksas (DK).

Atsakomybės ribos

Naujajame DK įtvirtinta, kad pagal bendrą principą darbuotojas, padaręs žalą darbdaviui, atsakys ne daugiau kaip savo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo – ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Pažymėtina, kad „didelio neatsargumo“ sąvokos DK nepateikia ir konkrečiu atveju tai bus vertinamasis kriterijus, tačiau iš teisminės praktikos galima manyti, jog dideliu neatsargumu laikomi asmens veiksmai, kurių jis, nebūtų padaręs, jeigu būtų laikęsis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.

Nebelieka visiškos materialinės atsakomybės sutarčių – kas keičiasi?

Naujajame DK nebelieka visiškos materialinės atsakomybės sutarčių kaip pagrindo neribotai darbuotojo turtinei atsakomybei kilti. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 12 d. numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo netenka galios. Tai reiškia, kad nebelieka galimybės darbdaviui ir darbuotojui individualiu papildomu susitarimu pakeisti ribotos darbuotojo turtinės atsakomybės dydį. Išimtis ir galimybė – taikant DK 33 str. 4 d. darbo sutartyje, kurioje: i) nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu du Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai ir ii) yra pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra, susitarti, jog neribota turtinė atsakomybė bus taikoma.    

Senojo DK 256 str. 2 d. numatė, kad tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Naujasis DK tokios galimybės nenumato, tačiau manome, kad susitarimas dėl darbuotojų grupės turtinės atsakomybės būtų galimas. T. y. darbuotojas (jų grupė) ir darbdavys galėtų susitarti, kaip bus paskirstoma darbuotojų grupės padaryta žala, kai negalima nustatyti konkretaus tokios žalos atsiradimo kaltininko. Šiuo aspektu svarbu, kad tai būtų ne visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe, o tiesiog darbuotojų grupės ribotos turtinės atsakomybės sutartis, nes, kaip ir minėta aukščiau, visiška materialinė atsakomybė per susitarimą nebebus galima.

Pareiga atlyginti visą žalą

Naujasis DK apibrėžia ir atvejus, kuomet be individualaus darbdavio ir darbuotojo susitarimo darbuotojui tenka pareiga atlyginti visą padarytą žalą:

  1. žala padaryta tyčia. Pavyzdžiui, kai galima įrodyti, kad darbuotojas suvokė, jog daro neteisėtus veiksmus darbdavio turto atžvilgiu ir norėjo taip veikti bei, galbūt, numatė ir konkrečius tokio elgesio padarinius;
  2. žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;
  3. žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;
  4. žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo;
  5. darbdaviui padaryta neturtinė žala. Pavyzdžiui, darbuotojas padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą kartu diskredituoja darbdavio vardą, dėl ko jis patiria realias neigiamas pasekmes. Tikėtina, kad prie neturtinės darbdaviui padarytos žalos atvejų priskirtume ir tebedirbančio darbuotojo viešoje erdvėje paskleistus darbdavio dalykinę reputaciją žeminančius bei tikrovės neatitinkančius teiginius;
  6. kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Tai reiškia, kad profesinės sąjungos ir darbdavio sudaryta kolektyvinė sutartis gali numatyti atvejus ir pareigas tų darbuotojų, kurių turtinė atsakomybė būtų neribota (pavyzdžiui įmonės sandėlininkai, pardavėjai, sargai ir kt.).
     

Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu esant DK nustatytoms sąlygoms arba išieškoma darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarka.

 

Šaltinis: „Turtinė darbuotojų atsakomybė naujajame Darbo kodekse“, 2017 m. birželio 27 d., vz.lt

advokatas Mantas Mikalopas  

 
Apie materialinę darbuotojų atsakomybę daugiau informacijos suteiks:

WE ENJOY CREATING VALUE