iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

„Vedybų sutartis: patarimai sutuoktiniams, kaip išsaugoti savo turtą“ (DELFI)

2014-06-24
Lietuvoje vedybų sutartys tampa vis populiaresnės – vien pernai Vedybų sutarčių registre buvo įregistruotos 337 ikivedybinės sutartys ir 738 povedybinės sutartys.
Tai didžiausias tokių sutarčių skaičius nuo Vedybų sutarčių registro veiklos pradžios 2002 metais. Lietuviai pamažu įsisąmonina, jog išankstinis susitarimas tarp būsimų arba esamų sutuoktinių išsprendžia turtinio pobūdžio problemas, kurios gali kilti ateityje pradėjus skyrybų procesą.
Sutuoktinių susitarimas vedybų sutartimi nustatyti savo turto teisinį rėžimą bei išspręsti turto padalijimo klausimą iš esmės palengvina skyrybų procesą. Teismas, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo, nebesprendžia turto padalijimo klausimo, todėl pats teismo procesas vyksta žymiai greičiau ir pigiau, nereikia mokėti žyminio mokesčio dėl turto padalijimo.
Sutuoktinių, kurie nėra sudarę vedybų sutarties, turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Taikant šį turto režimą, preziumuojama, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau – „CK“ 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.).
Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, nurodyta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadinasi neturint vedybų sutarties ir pradėjus skyrybų procesą sutuoktinių turtas dalinamas lygiomis dalimis (per pusę), tačiau jei skyrybos inicijuojamos dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, kaip rodo praktika, neturint vedybinės sutarties, sutuoktiniams iškilusius ginčus teisme gali tekti spręsti kelis metus, dėl to gaištamas laikas. Investavus į skyrybų procesą dideles laiko ir pinigų sąnaudas rizikuojama bylą pralaimėti bei tokiu būdu netekti ne tik didesniosios turto dalies įgytos santuokos metu, tačiau ir patirti papildomų išlaidų.
Vedybų sutartis apsaugo jūsų pagrįstus ir teisėtus interesus, sąžiningai santuokoje įgytą turtą. Sudarant vedybų sutartį esant geriems sutuoktinių santykiams, sutuoktiniai pasidalina turtą be didelių emocijų, vedami sąžiningų interesų, bendru šalių susitarimu.
Paprastai vedybų sutartyse susitariama dėl turto, įgyto santuokos metu, iki santuokos sudarymo arba nutraukus santuoką, taip pat dėl viso sutuoktinių turto. Rečiau susitariama dėl konkretaus turto, pvz., dėl žemės, statinių, transporto priemonių.
Sudarant vedybų sutartis, dažniausiai pasidalijamas nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, kelių transporto priemonės, aptariamos kredito grąžinimo sąlygos santuokos nutraukimo atveju. Užsienyje sutuoktiniai dalinasi ir tokį turtą kaip: laivai, lėktuvai, papuošalai. Tokių atvejų yra pasitaikę ir Lietuvoje.
 
Ikivedybinės ir povedybinės sutartys
Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo).
Ikivedybinė sutartis įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos, o povedybinė – nuo šios sutarties sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip.
Sutuoktiniai vedybų sutartyje neretai pageidauja aptarti neturtinius sutuoktinių klausimus tokius kaip: su kuo liktų gyventi vaikai skyrybų atveju arba kaip bus nubaustas sutuoktinis už sulaužytą ištikimybę ar santuokinių pareigų nevykdymą. Tokių nuostatų vedybų sutartyje negali būti. Notaras tokios vedybų sutarties tvirtinti negali, kadangi vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas.
Vadinasi vedybų sutartyje gali būti aptarti tik turtiniai sutuoktinių klausimai. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad:
1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos);
3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė (kai yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys) sutuoktinių nuosavybė.
Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, kaip pvz.: susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, bei kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais.

Muilo istoriją primenančios skyrybos
Norint geriau susipažinti su vedybų sutarčių instituto nauda pateiksime jums realią situaciją, kuri buvo nagrinėta teisme: verslininkas turintis kelias įmones, nekilnojamojo turto susituokė su mergina, kuri jokio turto neturėjo, buvo bedarbė ir ketino visą gyvenimą būti namų šeimininke. Santuokoje sutuoktiniai išgyveno 5 metus, susilaukė dviejų vaikų.
Santuokos metu vyras įsteigė dar vieną įmonę nusipirko nekilnojamojo turto Lietuvoje ir užsienyje, verslas klestėjo. Vienos verslo išvykos metu jis užmezgė romaną. Žmona apie šį romaną sužinojo, paslapčiomis pasisamdė detektyvą, rinko įrodymus ir padavė pareiškimą skyryboms dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Kadangi vedybų sutarties nebuvo, turtas įgytas po santuokos dalinamas per pusę, o esant sutuoktinio kaltei galima nukrypti nuo lygių dalių principo kaip ir atsitiko mūsų nagrinėjamoje situacijoje.
Vyras turėjo atiduoti didžiąją dalį nekilnojamojo turto savo buvusiai žmonai, jai taip pat atiteko pusė santuokos metu įsteigtos įmonės akcijų. Po skyrybų buvusioji žmona negalėdama atleisti savo vyrui ir toliau gadina jam gyvenimą trukdydama jo verslui, pasisamdžiusi advokatą ji tikslingai akcininkų susirinkimuose balsuoja priešingai buvusio vyro interesams. Situacija būtų susiklosčiusi visiškai kitaip jei minėti sutuoktiniai būtų pasirašę vedybų sutartį ir aptarę turto padalijimo klausimą skyrybų atveju bei būtų nusistatę turto teisinį režimą. Situacija atrodytų kaip iš muilo operų, tačiau tokių atvejų Lietuvoje ir visame pasaulyje yra daug.
Nors CK yra įtvirtinta nuostata, kad turtas įgytas iki santuokos yra laikomas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, taip pat turtas įgytas santuokos metu jį paveldėjus ar įgijus dovanojimo sutarties pagrindu laikomas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, asmuo turintis tokio turto negali jaustis visiškai saugiai.
Teismuose yra daug bylų, kuriuose toks asmeninis turtas santuokos nutraukimo atveju yra pripažįstamas bendrąją sutuoktinių nuosavybe jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Vadinasi jei žmona prieš santuoką turėjo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, o santuokos metu vyras atliko kapitalinį buto remontą, skyrybų byloje toks turtas gali būti pripažintas bendra sutuoktinių nuosavybe ir vyrui gali būti priteista pusė minėto buto nuosavybės.
Sudarius vedybų sutartį ir joje įrašius nuostatą, jog visas turtas įgytas iki santuokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė tokių situacijų galima išvengti.
 
Sutartis galima nutraukti, keisti, pripažinti negaliojančiomis
Kaip ir bet kuri kita sutartis, vedybų sutartis gali būti pakeista ar net nutraukta laisva sutarties šalių valia, t. y. bendru sutuoktinių susitarimu bet kuriuo metu. Esant poreikiui pakeisti vedybų sutartį ar ją nutraukti, tačiau sutuoktiniams dėl šio klausimo nesusitariant, įstatyme nustatyta, kad tai gali padaryti teismas pagal vieno iš sutuoktinių reikalavimą.
Vedybų sutarties atveju intervencija į sutuoktiniams įstatymo galią turinčią ir galiojančią sutartį yra galima tada, jeigu yra CK nustatyti sutarties pakeitimo ar nutraukimo pagrindai. Skirtingai nei bendrosiose sutarties nutraukimo taisyklėse, pagal kurias sutartį galima nutraukti vienašališkai tam tikrais atvejais, vedybų sutartis gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu, nors nutraukimo pagrindai lieka tokie patys.
Sutuoktinis pareikšti ieškinį dėl vedybų sutarties pakeitimo ar nutraukimo (vedybų sutartį nutraukti sutuoktiniams nesusitarus galima irgi tik teismo tvarka) gali tik tada, jeigu laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos - apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. Ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
Vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios:
1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai;
2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą;
3) pažeidžia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą;
4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą;
5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius;
6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams;
7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą;
8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą;
9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Apibendrinus darytina išvada, jog sudarius vedybų sutartį nereiškia, jog pačios sutarties ar jos sąlygų negalima keisti. Pasikeitus aplinkybėms, esant pažeistoms asmens teisėms kiekvienas iš sutuoktinių gali kreiptis dėl tokios sutarties pakeitimo, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, tereikia pasirinkti tinkamiausią situacijos sprendimo būdą.
 
Vedybų sutarties ir jos pakeitimų registracija
Pažymėtina, kad vedybų sutartis, taip pat jos pakeitimai turi būti įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Vedybų sutarčių registre taip pat registruojami turto padalijimo faktai (sutartys ir teismo sprendimai dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo). Duomenis apie sudarytą vedybų sutartį Vedybų sutarčių registrui pateikia ją patvirtinęs notaras.
Vedybų sutartys iš registro išregistruojamos nutraukus santuoką, sutuoktiniui mirus, nustačius separaciją, sutartį nutraukus šalių susitarimu ar teismo sprendimu ar pripažinus ją negaliojančia.
 
Vedybų sutarčių nauda per 12 vedybų sutarčių registro gyvavimo metų pasitvirtino, galima drąsiai teigti, jog tai yra naudingas teisinis instrumentas. Vedybų sutartys sutuoktinius nuo ginčų teisme, jei tektų skirtis ir dalintis turtą.
Taip pat tuo atveju, jei vienas iš šeimos narių disponuoja pinigais, sutartis apsaugo kitus šeimos narius nuo jų slėpimo. Vedybų sutartį pasirašo ir tos šeimos, kuriose vienas iš sutuoktinių nori apsaugoti savo šeimą, kad jos finansiniam stabilumui grėsmės nekeltų sutuoktinio verslo kreditoriai.
Sudarytą vedybų sutartį galima keisti bei nutraukti, o tai suteikia galimybę pasikeitus situacijai į tai lanksčiai reaguoti. Jei sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas ar jūsų pagrįstus ir teisėtus interesus teismo keliu ją galima pripažinti negaliojančia.
Vedybų sutartys nėra statiškos, jos lanksčios, bei užtikrinančios sutuoktinių turtinius interesus, o skyrybų procese sukelia žymiai mažiau pagundų piktnaudžiauti savo teisėmis.
 
Šaltinis: „Vedybų sutartis: patarimai sutuoktiniams, kaip išsaugoti savo turtą“, 2014-06-24, DELFI
LINA ŠVEDAITĖ, advokatų profesinės bendrijos „ILAW” advokato padėjėja

 

WE ENJOY CREATING VALUE