iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

Atlyginimas už medžio sudaužytą automobilį – tik per teismus (lrytas.lt)

2013-08-12
Praūžus audroms dažnai kyla klausimų dėl to, kas atsakingas už žalą, kurią turtui padaro nuvirtę medžiai ar elektros stulpai ir kur kreiptis dėl žalos atlyginimo. Teisės aktai numato, kad po audros apgadinto turto žalos kompensaciją galima gauti tik teismo keliu.
 
Audra ir žaibai priskiriami prie force majeure aplinkybių, bet kaip portalui lrytas.lt aiškino advokatų kontoros „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik, savivaldybių pareiga prižiūrėti, kad jos teritorijoje augantys medžiai ir krūmai būtų sveiki ir negadintų gyventojų turto.
 
„Želdynų priežiūros ir tvarkymo komisija prižiūri medžius ir turi nupjauti supuvusius. Jei paaiškėja, kad toks medis nebuvo nupjautas ir užvirto ant automobilio, savivaldybė privalo atlyginti žalą“, - aiškino S.Naumčik.
 
Pasak teisininkės, tokio pobūdžio bylose visuomet iš pradžių kaltė priskiriama savivaldybei ir šiai tenka įrodinėti nekaltumą, bet teisminis procesas gali užsitęsti net iki trejų metų, o žala gali būti atlyginta tik iš dalies arba nepadengtos išlaidos advokatui.
 
Ką daryti nusprendus pareikalauti žalos atlyginimo?
 
Jei kasko neapdraustą automobilį apgadino vėtros nulaužtas medis ir vis tik apsisprendėte kreiptis į teismą, teks apsišarvuoti kantrybe, bet sulaukti žalos atlyginimo nėra beviltiška. Kaip įvertinti situaciją ir ką reikėtų daryti komentuoja advokatų kontoros „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja Svetlana Naumčik:
 
„Civilinis kodeksas, Aplinkos apsaugos įstatymas, Vietos savivaldos įstatymas bei Želdynų įstatymas nustato, kad savivaldos institucija privalo užtikrinti, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.
 
Savivaldybėms įstatymų leidėjas taip pat yra įtvirtinęs pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Paprastai tokias funkcijas atlieka Savivaldybės želdynų bei želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija.
 
Atsakomybės subjektas – valstybė arba savivaldybė, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tokio atsakomybės subjekto ypatumas yra tas, jog delikto padarymas nulemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. valstybės civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).
 
Tai reiškia, kad valstybės civilinei atsakomybei nustatyti pakanka tik trijų civilinės atsakomybės sąlygų:
 
1) valdžios institucijos atliktų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo);
2) asmens patirtos žalos;
3) priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) ir žalos.
 
Šių sąlygų visuma yra nustatoma konkrečioje byloje. Kitais žodžiais tariant, ieškovui būtina įrodyti visas atsakomybės kilimo sąlygas.
 
Panašaus pobūdžio bylose dažnai iškyla klausimas – ar žala neatsirado dėl nenugalimos jėgos (CK 6.253 str. 1 d.), t.y. ar nėra atsakomybę šalinančių aplinkybių. Nenugalimos jėgos aplinkybės yra tokios aplinkybės, kurių negalima nei numatyti, nei išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti.
 
Pagal atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, smarkios audros, ciklonai, žemės drebėjimai, jūrų ar upių potvyniai, žaibai yra priskirtini prie force majeure aplinkybių. Tačiau galutinį tašką ginčo atveju dėl žalos atlyginimo gali padėti tik teismas.
 
Paprastai tokio pobūdžio bylose vertinama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stočių pažyma apie meteorologines sąlygas, fotonuotraukos, kiti įrodymai. Analizuojant teismų praktiką, darytina išvada, kad netgi tuo atveju, jei ir yra nustatyta, kad vėjas buvo stiprus, teismas vertina konkrečius veiksmus, kurie galėjo sąlygoti konkretaus medžio konkrečioje byloje nugriovimą: žiūrima, ar vėjas nebuvo vienintelis veiksnys, sąlygojęs ginčo medžio nuvirtimą.
 
Jeigu aplinkui augantys medžiai nenukentėjo per vėją, o nugriuvo medis, kuris buvo pvz. supuvęs, o savivaldybė neužtikrino, kad teritorijoje augantys krūmai ir medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, paprastai daroma išvada, kad gamtinės sąlygos nėra reikšmingos ir tai nelaikytina aplinkybe, šalinančia civilinę atsakomybę.
 
Taigi, svarbu įrodyti, kad medis nuvirto ne tiek dėl pašalinės jėgos (vėjo), kiek dėl to, kad savivaldybė neatliko tų veiksmų, kuriuos ji pagal teisės aktus privalėjo atlikti (pvz. pašalinti supuvusį medį).
 
Akcentuotina ir tai, kad ieškovas, t.y. žalos patyręs asmuo, turėtų laikytis bendros pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. 
 
 
Šaltinis: Atlyginimas už medžio sudaužytą automobilį – tik per teismus, lrytas.lt, ILONA STAŠKUTĖ, 2013-08-12 

 

 

WE ENJOY CREATING VALUE