iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

Draudžiama vilioti ne tik darbuotojus, bet ir klientus (vz.lt)

2013-07-04

Pastaruoju metu Lietuvos teismuose daugėja ginčų dėl klientų ir darbuotojų perviliojimo. Siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos, teisininkai rekomenduoja sudaryti įmonės komercinių paslapčių sąrašą, su darbuotojais pasirašyti konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis.

Donata Markevičienė, advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ advokato padėjėja, daugėjančius verslo ginčus dėl klientų ir darbuotojų perviliojimo sieja su rinkos tendencijomis.

„Kurti ir vystyti naujus verslus sudėtinga, geriausias idėjas įgyvendina jau veikiantys rinkoje ir turintys kapitalo asmenys. Išlaikyti darbuotojus nėra lengva, daugelis galvoja apie savą verslą“, – sako p. Markevičienė.

Teisės specialistė atkreipia dėmesį, kad konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti - ją įgyvendinant negalima pažeisti kitų subjektų teisių ir teisėtų interesų.

„Tik sąžininga konkurencija užtikrina ekonominę pažangą, todėl būtina prielaida sąžiningai konkurencijai apsaugoti yra nesąžiningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu“, - sako p. Markevičienė.

Konkurencijos įstatyme nurodyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams. Pavyzdžiui, kitos įmonės komercinės paslapties naudojimas, perdavimas, skelbimas be jos sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekti naudos arba padaryti žalą. Taip pat nesąžiningu konkuravimo veiksmu įstatyme įvardijamas ir siūlymas konkuruojančios įmonės darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo pareigų.

„Minėti neteisėti veiksmai praktikoje pasitaiko dažniausiai: įkuriu konkuruojančią įmonę, persivilioju kolegas ir kalbinu klientus tęsti bendradarbiavimą. Galioja principas: „business relationship is personal“ (liet. – „verslo santykiai yra asmeniniai“)“, - teigia p. Markevičienė.

Sąžiningo konkuravimo rizika suvaldoma

Siekiant suvaldyti nesąžiningos konkurencijos riziką ir išvengti dėl to kylančių teisminių ginčų, įmonėms rekomenduojama turėti komercinių paslapčių sąrašą, naudoti konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis.

„Dėl informacijos pripažinimo komercine paslaptimi sprendžia jos savininkas, t.y. kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali būti atskleista. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad duomenys apie klientus savaime laikytini komercine paslaptimi, todėl vilioti klientus yra neteisėta. Visgi įmonės rekomenduotina turėti komercinių paslapčių sąrašą ir pasirašyti konfidencialumo sutartį“, - sako p. Markevičienė.

Konkurencijos įstatyme yra numatyta, kad asmenims, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, įstatymas draudžia naudoti šią informaciją nepraėjus vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Tuo tarpu siekiant pažaboti informacijos nutekėjimą per darbuotojų perviliojimą, teisininkai įmonėms rekomenduoja sudaryti nekonkuravimo sutartis. „Kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti. Nurodyta nuostata neužkerta galimybės tam tikrais pagrindais apriboti priėmimo į darbą, ji taip pat nevertintina kaip ribojanti sutarčių laisvę ir draudžianti sutarties šalims laisvai sudaryti nekonkuravimo susitarimą. Nekonkuravimo susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją“, - pažymi p. Markevičienė.

Advokato padėjėja atkreipia dėmenį, kad darbdavys nesudarydamas nekonkuravimo susitarimo, lygiai taip pat kaip neapibrėždamas savo įmonės komercinių paslapčių ir nenaudojamas konfidencialumo sutarčių, pats prisiima sąžiningo konkuravimo riziką.

"Verslo žinios" yra rašiusios, kad jeigu darbdavys nori įrašyti į darbo sutartį, kad darbuotojui po pagrindinio darbo draudžiama turėti kitų darbo santykių, galimybė susirasti darbuotoją mažėja, todėl tikėtina, kad darbuotojas jam kainuos brangiau.

Konstitucija garantuoja kiekvienam žmogui teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Dauguma darbdavių nenorėtų, kad jų samdiniai plušėtų keliuose darbuose, todėl jų galimybes bando apriboti įvesdami papildomas sąlygas darbo sutartyse arba reikalauja pateikti raštišką prašymą, jeigu darbuotojas nori dirbti papildomai. Tokiu būdų darbdaviai siekia kontroliuoti, ar darbuotojas neužsiima konkurencine veikla, papildomai nedirba konkurentų bendrovėje ir šitaip nedaro žalos įmonei.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu kas dešimtas darbą turintis Lietuvos gyventojas (per 111.000 dirbančiųjų) pajamas gauna iš daugiau nei vieno darbdavio, papildomai užsiima savarankiška veikla arba tuo pačiu yra ir ūkininkai.

 

Šaltinis: vz.lt
JOLITA MAŽEIKIENĖ 

WE ENJOY CREATING VALUE