iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

„Kaip įmonė gali apginti savo orumą“ („Verslo žinios“)

2014-05-20
Mantas Mikalopas, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas
 
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi ginti ne tik fizinių asmenų garbę, tačiau į ją dėl dalykinės reputacijos gynimo gali kreiptis ir juridiniai asmenys, nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinime.
 
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A438-993 / 2014 išaiškino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) įgaliota ginti ne tik fizinių asmenų garbę ir orumą, tačiau ir juridinių asmenų dalykinę reputaciją („iLAW“ šioje byloje atstovavo vienai iš šalių).

Nustačiusi, kad kenkiama juridinių asmenų dalykinei reputacijai, ŽEIT gali taikyti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas poveikio priemones – įspėti dėl teisės aktų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti. Tačiau pirmiausia reikia kreiptis į žiniasklaidos priemonę, kad ji pašalintų tam tikras publikacijas ar jas paneigtų, ir tik po to teikti skundą ŽEIT.

Kitą galimybę ginti savo reputaciją įmonei suteikia Civilinio kodekso (CK) 2.24 straipsnis. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, įmonė, apie kurią šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai per dvi savaites nuo jo gavimo paskelbtų. Jeigu tai nepadaroma, įmonė su ieškiniu turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, juos viešai paneigti ir atlyginti žalą.

Minėtas CK straipsnis taikomas, kai skleidžiamos klaidinamos žinios (duomenys). Jis netaikomas, kai kalbama apie subjektyvios nuomonės dėstymą.

Tačiau galima gintis ir nuo nepagrįstų nuomonių nesąžiningo reiškimo. Saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys privalo elgtis sąžiningai, laikytis etikos normų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad dalykinę reputaciją, skleidžiant neetišką nuomonę, galima apginti tais atvejais, kai nustatomi tokie požymiai:

1. Subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.
 
2. Pareikštoje nuomonėje neegzistuoja bent minimalus faktinis nuomonės pagrindimas. 3. Nuomonės reiškimo formuluotės yra neetiškos, teiginiai reiškiami nepadoria, įžeidžiama, žeminančia dalykinę reputaciją forma. Pavyzdžiui, komentarai „Vagių irštva“, „Reketininkų kompanija“, „Vadovauja proto ubagai“ gali būti laikomi neetiška ir neskelbtina nuomone.

Jeigu dalykinę reputaciją menkinanti nuomonė nesąžiningai paskleista informacinės visuomenės informavimo priemonės (pvz., interneto tinklalapio komentaruose), už paskleistą turinį atsako informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, jeigu nenustatoma, kad informacinės visuomenės informavimo priemonė faktiškai nevaldė ir nekontroliavo vartotojų komentarų.
 
Šaltinis: „Kaip įmonė gali apginti savo orumą“, 2014-05-20, Verslo žinios Nr. 76 (4169)
MANTAS MIKALOPAS, advokatų profesinės bendrijos „ILAW” advokatas
 
iLAW advokatas Mantas Mikalopas

 

WE ENJOY CREATING VALUE