iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

Ukrainiečių komandiravimo į Lietuvą subtilybės

2017-07-05

Nuo 2017 m. sausio 1 dienos užsienio įmonės komandiruojamas darbuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog užsieniečių komandiravimui į Lietuvą nėra taikoma jokių apribojimų, tačiau praktikoje darbdaviams iškyla dar daugiau klausimų.

Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numato, kad leidimo dirbti užsieniečio komandiravimui nereikia tik tais atvejais, kai egzistuoja visos žemiau nurodytos sąlygos: 1) jeigu užsienietis (pvz. ukrainietis) yra užsienio valstybėje (autoriaus pastaba: Ukrainoje, ne Lenkijoje!) įsteigtos ir ne mažiau kaip 6 mėnesius vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą įmonės nuolatinis darbuotojas, 2) šios įmonės atsiunčiamas laikinai, ne ilgiau kaip vieneriems metams, dirbti į įmonę Lietuvos Respublikoje pagal tarp šių įmonių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo kaip specialistas pagal turimą profesinę kvalifikaciją, 3) jeigu šis užsienietis siunčiančioje užsienio valstybės įmonėje dirba ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius, ir 4) lieka apdraustas socialiniu draudimu toje užsienio valstybėje (Ukrainoje). Išeitų, kad tuo atveju, jeigu ukrainietis aukščiau nurodytų sąlygų neatitinka (pavyzdžiui, Ukrainos įmonėje dirbo trumpiau negu tris mėnesius), jo komandiravimui reikia gauti leidimą dirbti, tačiau tokios situacijos Lietuvos teisės aktai apskritai nereglamentuoja: kreiptis dėl leidimo dirbti praktikoje negalima, leidimas dirbti tokiais atvejais neišduodamas.

Lietuvos įmonei, norinčiai komandiruoti užsieniečius į Lietuvą, patartina atsakyti į klausimą – kokiam laikotarpiui užsienietis bus komandiruojamas į Lietuvą? Jeigu komandiruotės trukmė viršija tris mėnesius, komandiruojamas į Lietuvą užsienietis privalo gauti specialios rūšies vizą (nacionalinę D vizą). Dėl vizos D išdavimo užsieniečiui būtina kreiptis į Lietuvos atstovybę užsienyje, o jam teisėtai esant Lietuvoje, dokumentus dėl nacionalinės D vizos išdavimo galima pateikti Migracijos valdyboje Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje arba Migracijos departamente. Viza D paprastai išduodama per penkiolika kalendorinių dienų.

Tuo atveju, jeigu ukrainiečio komandiruotės į Lietuvą trukmė neviršija 3 mėnesių, nacionalinė viza D užsieniečiui neišduodama. Aktualu ir tai, kad nuo šių metų birželio mėnesio ukrainiečiams galioja bevizis režimas, kuomet paprastos Šengeno vizos taip pat nereikia, jeigu į ES valstybę ukrainietis vyksta su biometriniu pasu ir toks atvykimo laikas neviršija 90 dienų. Lietuvos darbdaviams, kurie susiduria su darbo jėgos trūkumu, dažnai iškyla tokie klausimai: ar užsienietis gali atvykti į komandiruotę Lietuvoje su paprasta Šengeno viza? Jeigu į 3 mėnesių trukmės komandiruotę atvyks būtent ukrainietis, vadinasi, jam ir Šengeno vizos nereikia (juk taikomas bevizis režimas)? Lietuvos Respublikos institucijų nuomonė tokiais klausimais yra skirtinga. Vieni teigia, kad tiek Šengeno viza C, tiek bevizis režimas netaikomi darbui ir komandiruotei (trumpalaikė viza leidžia būti, bet neleidžia dirbti Lietuvoje); kiti teigia, jog šiuo atveju taikomos lengvatos: leidimo dirbti nereikia, nacionalinė viza D neišduodama, vadinasi, pažeidimo nėra.

Aišku tik viena: komandiruotės negalima painioti su laikinuoju darbu. Užsienio darbuotojas yra siunčiančiosios užsienio įmonės darbuotojas (sudaręs darbo sutartį su užsienio įmone) ir jo darbas Lietuvoje yra ne tik laikinas, bet ir atitinka tam tikrus aspektus. Valstybinė darbo inspekcija tikrina, ar užsieniečio komandiruotė nėra fiktyvus darbas. Vadinasi, Lietuvos įmonei reikės įrodyti, jog komandiruoto užsieniečio darbas Lietuvoje yra atliekamas ribotą laikotarpį; kad komandiruotas darbuotojas, pabaigęs darbus grįš nuolatiniam darbui į siunčiančio darbdavio įsisteigimo valstybę; kad siunčiantis darbdavys kompensuoja kelionės, apgyvendinimo, maitinimo ir kitas su komandiravimu susijusias išlaidas; kad komandiruotas darbuotojas yra įdarbintas užsienio įmonėje ir yra apdraustas socialiniu draudimo kilmės valstybėje. Įvertinus aukščiau nurodytą informaciją ir nustačius, jog darbuotojas, komandiruotas vykdyti darbo funkcijų į Lietuvos Respubliką, neatitinka komandiruojamo darbuotojo kriterijų, Lietuvos Respublikos garantijų komandiruotiems darbuotojams įstatymas nebus taikomas ir bus traktuojama, kad darbuotojo komandiravimas yra fiktyvus, o darbuotojas nelegaliai nuolat dirba Lietuvos Respublikoje registruotam darbdaviui.    

Šaltinis: „Ukrainiečių komandiravimo į Lietuvą subtilybės“, 2017 m. liepos 5 d., vz.lt

SVETLANA NAUMČIK, ILAW vyresnioji teisininkė   

 
Apie užsieniečių įdarbinimą daugiau informacijos suteiks:

Migracijos teises eksperte Svetlana Naumcik ILAW 

WE ENJOY CREATING VALUE