iLAW
Susipažinkime artimiau.
Klientams | LT | EN | RU

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai pagal DK (I dalis)

2017-09-28

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo net ir bendras supratimas ir jos tinkamas laikymasis neretai yra esminė prielaida apginti savo kaip darbuotojo ar darbdavio teises. Todėl 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam darbo kodeksui būtina atkreipti dėmesį į darbo ginčų nagrinėjimo pasikeitimus. Nors naujasis darbo kodeksas numato ypatumų tiek individualių darbo ginčų, tiek kolektyvinių darbo ginčų, tiek kitų su darbo santykiais susijusių darbo ginčų nagrinėjimo srityje, tačiau šiame straipsnyje apžvelgsime tik individualių darbo ginčų nagrinėjimo pasikeitimus bei specifiką, kurie sudaro didžiąją dalį visų kylančių darbo teisės ginčų.

Individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tęstinumas įsigaliojus naujajam darbo kodeksui

Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme (toliau – DK įgyvendinimo įstatymas) numatyta, kad naujasis darbo kodeksas (toliau – DK) įsigalioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Taigi ir DK nuostatos, reglamentuojančios individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, yra taikomos nuo 2017 m. liepos 1 d. Tačiau jeigu individualus darbo ginčas buvo inicijuotas dar iki DK įsigaliojimo, toks darbo ginčas nuo jo pradžios iki ginčo išsprendimo nagrinėjamas pagal iki DK įsigaliojimo galiojusias nuostatas, t.y. vadovaujantis senojo darbo kodekso nuostatomis. Svarbu ir tai, kad individualus darbo ginčas bus nagrinėjamas pagal iki DK galiojusias nuostatas tik tuo atveju, jeigu skundas, prašymas ar ieškinys dėl individualaus darbo ginčo yra pateiktas kompetentingam darbo ginčus nagrinėjančiam organui iki DK įsigaliojimo. Jeigu tarp darbuotojo ir darbdavio kilo nesutarimas dėl tam tikrų abipusių teisių ir pareigų iki DK įsigaliojimo, bet darbuotojas jo manymu pažeistas teises nusprendė ginti jau po DK įsigaliojimo, tokiu atveju darbuotojas turėtų vadovautis naujojo DK nuostatomis reglamentuojančiomis individualių darbo ginčų nagrinėjimo procedūrą. Taigi individualaus darbo ginčo inicijavimui ir nagrinėjimo procedūrai nėra reikšmės, kada pasireiškė manomas teisės pažeidimas ar kada tarp šalių nutrūko darbo santykiai, o esminė aplinkybė yra ta, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. inicijuojant ginčą ir jį nagrinėjant būtina vadovautis nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusia darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Žinoma aplinkybė, kad kreipiantis dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo nuo 2017 m. liepos 1 d. individualūs darbo ginčai bus nagrinėjami pagal naujojo DK nuostatas, nekeičia taisyklės, jog darbo teisės normos neturi atgalinio veikimo galios, t.y. paties ginčo išsprendimui bus vadovaujamasi materialiosios teisės normomis, kurios galiojo ginčijamo veiksmo atlikimo metu (pvz., atleidus darbuotoją pagal senojo darbo kodekso 129 str., atleidimo teisėtumas vertinamas pagal būtent šį straipsnį).

Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai, jų kompetencija ir teismingumas

Iki DK įsigaliojimo individualius darbo ginčus nagrinėjo teismas ir darbo ginčų komisija (toliau – DGK). Nors po DK įsigaliojimo šie individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai nepasikeitė, tačiau reikšminga yra tai, kad DK išplėsta DGK kompetencija. Iki DK įsigaliojimo, nesikreipiant į DGK, tiesiogiai teismuose buvo nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva, dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva, dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, atsisakymo priimti į darbą bei kitais atvejais, kai tokius nustatydavo įstatymai (pvz., teisme tiesiogiai buvo nagrinėjami ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kiti civilinio pobūdžio ginčai (įskaitant dėl nekonkuravimo ar konfidencialumo susitarimo pažeidimo) ir t.t.).    

Naujajame DK tuo tarpu numatyta, jog DGK yra kompetentinga nagrinėti beveik visus individualius darbo ginčus (t.y. nesutarimus tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylančius sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymu) išskyrus tam tikrus specifinius atvejus. Taigi nuo 2017 m. liepos 1 d. DGK yra privaloma išankstinė ginčus nagrinėjanti institucija tiek dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tiek dėl nušalinimo teisėtumo, tiek dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, tiek ir dėl konfidencialumo bei nekonkuravimo susitarimų pažeidimų. Tuo tarpu tiesiogiai teisme, t.y. nesikreipiant į DGK, individualūs ginčai nagrinėjami tais atvejais, kai tai numato DK ar kiti įstatymai, t.y. kai DK ar kiti įstatymai aiškiai įtvirtina, jog ginčas nagrinėjamas teisme. Tarp tokių atvejų, kai individualus darbo ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme, galima paminėti ginčus tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį, taip pat dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo bei dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 105 str.). Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, taip pat nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Vertinant, ar DGK ar teismas kompetentingas nagrinėti bylą, reikėtų vertinti ir kitus įstatymus, pvz., Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame numatyta, jog darbo ginčai tarp bendrovės vadovo ir bendrovės nagrinėjami teisme, Viešųjų įstaigų įstatymą, kuriame numatyta, kad darbo ginčai tarp viešosios įstaigos vadovo ir viešosios įstaigos nagrinėjami teisme ir kt. įstatymus. Taigi nors didžiąją daugumą individualių darbo ginčų nagrinėti kompetentinga DGK, tačiau DK ir kituose įstatymuose gali būti numatyti specifiniai atvejai, kai darbo bylą privaloma inicijuoti būtent teisme, o aukščiau nurodyti pavyzdiniai atvejai nėra baigtinis sąrašas.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui taip pat gali kilti klausimas, kuris organas kompetentingas nagrinėti ginčą tais atvejais, kai žala subjektui padaroma ne tik pažeidus susitarimus dėl konfidencialumo ir (arba) nekonkuravimo, bet tuo pačiu ir atskleidus bei pasinaudojus tokio subjekto konfidencialia informacija ir (arba) komercine paslaptimi (esant nesąžiningos konkurencijos atvejais), o tokią žalą padaro tiek buvęs darbuotojas (pažeisdamas tiek individualius susitarimus, tiek DK bei kitų įstatymų nuostatas), tiek kitas ūkio subjektas (pažeisdamas tiek CK, tiek Konkurencijos įstatymo nuostatas). Jeigu kiltų ginčas tik dėl konfidencialumo ir (arba) nekonkuravimo susitarimų pažeidimo, ginčas nagrinėtinas tiesiogiai DGK. Tačiau esant tokiems atvejams, kai ginčo pagrindas ir dalykas susiję su trečiuoju ūkio subjektu ir jo pareigų, numatytų kituose įstatymuose pažeidimu bei atsakomybe, pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas, toks ginčas, manytina, turėtų būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme.    

Atkreiptinas dėmesys, jog darbo ginčą galima nagrinėti ir komerciniame arbitraže, tačiau tik tuo atveju, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas.

Nustatymas, kuris ginčą nagrinėjantis organas yra kompetentingas nagrinėti ginčą svarbus ir tuo, kad pareiškus prašymą (ieškinį) nekompetentingam subjektui, ginčą nagrinėjantis organas atsisakys nagrinėti ginčą. Jeigu asmuo pirmiausia kreipėsi į teismą, nors ginčą išankstine tvarka kompetentinga nagrinėti DGK (asmuo nesilaikė išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos), teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina asmeniui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tokiu atveju tam, kad nekiltų problemų dėl kreipimosi į ginčą nagrinėjantį organą terminų praleidimo, į DGK asmeniui reikėtų kreiptis ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos (tokiu atveju kreipimosi į DGK diena būtų laikoma kreipimosi į teismą diena). Jeigu asmuo pirmiausia kreipėsi į DGK, nors ginčą tiesiogiai nagrinėti kompetentingas teismas, DGK atsisako nagrinėti prašymą ir tokiu atveju rekomenduotina asmeniui kuo skubiau pareikšti ieškinį teismui, kad nebūtų praleistas kreipimosi terminas.

Be ginčą nagrinėjančio organo nustatymo, labai svarbus yra ir nustatymas, ar DK numatyti darbo ginčus nagrinėjantys organai apskritai yra kompetentingi nagrinėti tarp šalių kilusį darbo ginčą. Nors DK numatyta, kad darbo ginčus nagrinėjantys organai DK nustatyta tvarka gali nagrinėti visus darbo ginčus, kurie kyla iš darbo santykių, susiklostančių ar vykdomų Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba kuriuose darbdavys priklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, tačiau numatyta ir tai, kad kiti įstatymai, Europos Sąjungos darbo teisės normos ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys gali nustatyti kitaip. Teismingumo nustatymas ypatingai aktualus tais atvejais, kai bylose yra tarptautinis (užsienio) elementas, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas yra užsienietis, darbas atliekamas ne Lietuvoje ir pan. Pavyzdžiui, naujasis DK jau įtvirtina, kad jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. Situacijų su tarptautiniu (užsienio) elementu gali būti įvairių, tad esant tokiai situacijai individualaus darbo ginčo inicijavimo Lietuvoje galimumą reikėtų vertinti sistemiškai analizuojant tiek DK nuostatas (pvz., 215 str.), tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas (pvz., LIX skyrius), taip pat, jeigu aktualu situacijai, Europos Sąjungos teisės aktus (žr., pvz., Europos parlamento ir tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012) bei tarptautines sutartis (pvz., dvišales su konkrečia užsienio valstybe).

 

Šaltinis: „Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai pagal DK (I dalis)“, 2017 m. rugsėjo 28 d., vz.lt

Autorius advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris   

 
Daugiau informacijos suteiks:

ILAW vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris naujasis DK

WE ENJOY CREATING VALUE